Vienas iškiliausių, talentingiausių menininkų danų baldų dizaine buvo Hansas Jorgenas Wegneris (1914-2007). Kaip reta kas jis jautė medžio ypatybes, jo plastines galimybes. Užaugęs amatininko šeimoje jis vertino rankų darbą, ir vėliau, kurdamas baldus pats daug dirbo rankomis tarytum skulptorius. Wegneris mokėsi Kopenhagoje, technologijos institute ir amatų mokykloje. Pradėjęs dirbti asistentu pas architektą dizainerį Jacobseną su kitais architektais padėjo sukurti baldus Arhuso miesto rūmams. Wegnerio kūrybinėje biografijoje lemtinga buvo pažintis su baldų meistru ir gamintoju Johanesu Hansenu. Su juo užsimezgė ir ilgai truko profesinis bendradarbiavimas. Hansenas pagamino daugelį žinomiausių Wegnerio baldų. Wegneris dirbo ir su kitomis baldų firmomis - Fritz Hansen, PPMobler, Carl Hansen & San, kur buvo įgyvendinti jo suprojektuoti vadinamieji kieti ar minkšti baldai.
Wegneris kūrė neatitrūkdamas nuo gamybinio proceso, dirbo kartu su meistrais aptardamas kiekvieną detalę. Prisilietimas rankomis prie medžio, prie gimstančios daikto formos buvo jo aistra. Wegnerio balduose lytėjimas yra svarbus emocinio, estetinio suvokimo faktorius. Jo baldų skulptūriška plastinė forma suteikė danų baldų dizainui išskirtinių bruožų. Wegnerio sukurti minkšti baldai subtiliai akcentuojami kiekviena detale, įterpiant kitos spalvos medieną ir taip pabrėžiant konstrukcijų jungtis. Wegneris su Jacobsenu buvo naujos baldų dizaino estetikos pradininkai, jie daug dėmesio skyrė daikto formai, jos emociniam ir fiziniam santykiui su žmogumi.
Arne Jacobsenas buvo ne tik ryški Danijos dizaino asmenybė, jis davė pradžią Danijos moderniajai architektūrai. 1929 metais kartu su studijų draugu Flemingu Lassenu sukūrė futuristinį rytojaus namo projektą ir laimėjo konkursą. Jau šiame architektūros projekte išryškėjo Jacobseno gebėjimas kompleksiškai išspręsti meninę visumą nuo pastato, interjero įrangos bei kitų smulkių detalių. Net virtuvės baldai buvo sukurti specialiai šiam namui. Ateities name buvo numatyta ir malūnsparnio nusileidimo aikštelė ant stogo. Gebėjimas projektuoti interjero erdvę ir ją sudarančią vientisą aplinką tikriausiai atsirado todėl, kad jis buvo baigęs taikomojo meno mokyklą ir architektūrą Danijos karališkojoje dailės akademijoje Kopenhagoje. Tarpukariu pradėjęs projektuoti baldus, jis dalyvavo tarptautinėje dekoratyvinio meno parodoje Paryžiuje. 1925 metais jo suprojektuotos kėdės pelnė sidabro medalį. Parodoje buvo eksponuoti ir P. Henningseno šviestuvai, kurie ilgainiui tapo apšvietimo dizaino klasika.
Pirmieji Jacobseno architektūros objektai, interjerai buvo suprojektuoti ketvirtajame dešimtmetyje. Po Antrojo pasaulinio karo Jacobsenas toliau projektavo architektūrinius objektus, interjerų įrangą. Skandinavijos lėktuvų SAS kompanijai jis suprojektavo terminalą bei viešbutį Kopenhagoje, kuriame kompleksiškai įrengė interjerus iki smulkiausių detalių, specialiai sukūrė audinius baldams, apšvietimo įrangą, baldus, durų rankenas. Viešbučiui buvo sukurti foteliai Kiaušinis ir Gulbė, kurie simbolizavo šeštojo dešimtmečio naujas bioninio dizaino tendencijas.
Pokario laikotarpiu jis domėjosi amerikiečių dizainerio Ch. Eameso eksperimentais su klijuotinės faneros bei stiklo plastiko kevalinėmis formomis, naudojamomis baldų gamyboje. Klijuotinės faneros idėja, beje, taip pat buvo skandinaviška, jau tarpukariu atėjusi į Ameriką per A. Aalto baldus, kurie buvo labai populiarūs už Atlanto. Garsiųjų fotelių - Kiaušinis, Gulbė - kevalinės formos korpusams Jacobsenas naudojo stiklo pluoštą. Dizaineris sumanė kėdžių gamyboje įdiegti specifinę dvigubo lenkimo kevalinę formą, kuri atsirado pritaikius naujas, lėktuvų pramonėje naudojamas, technologijas.
Jacobsenas suprojektavo seriją šviestuvų Louis Poulson firmai, indų komplektą iš plieno Stelton firmai. Jo indėlis į pramoninį Danijos dizainą reikšmingas ne tik menine, bet ir komercine prasme. Jacobseno darbai buvo įvertinti daugeliu Danijos ir tarptautinių dizaino organizacijų apdovanojimais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą