Dizaino ateitis ir perspektyvos

XX amžiaus viduryje dizainas buvo pripažintas kaip geras dalykas, o XXI amžiaus pradžioje jau kalbama apie tai, kad dizainas užima vieną svarbiausių vietų formuojant šiuolaikinę materialiąją kultūrą. Naujojo amžiaus visuomenė tampa vis labiau vartotojiška, dvasinės, moralinės vertybės praranda savo prioritetą. Natūralu, kad vartotojiškos visuomenės skonį, estetines, net etines nuostatas lemia daiktiškoji aplinka, kurią formuoja dizainerių kuriami objektai. Dizaino vaidmuo šioje situacijoje dar labiau sustiprėja, kadangi jis tiesiogiai formuoja naują ne tik gyvenamąją, bet ir žmogaus būties aplinką, tampa reikšminga postindustrinės civilizacijos kultūros dalimi. Kiekvienu laikotarpiu socialinėje visuomenėje naujoms kultūros, meno, daiktų formoms susidaryti didelę įtaką turi naujos technologijos, moksliniai atradimai. Šiandien šis procesas labai dinamiškas, provokuojantis naujas formas, jų įvairovę, taip pat ir naują jų sampratą bei vertinimą. Svarbiausias šiuolaikinės kartos dizainerių tikslas yra kūrybiškai ieškoti originalių sprendimų, remiantis naujomis medžiagomis ir technologijomis, tenkinti visuomenės, gyvenančios naujų komunikacijų, inžinerinių technologijų aplinkoje, poreikius. Novatoriški ir modernūs šiais laikais yra net virtuvės baldai.
Naujovių taikymas - neišvengiama pažangos, visuomenės raidos būtinybė, tačiau šis procesas destruktyviai veikia visas gyvenimo sritis. Ar žmogaus mokslinė kūrybinė veikla, civilizacijos pažanga visada yra pozityvi, ar visos technikos, biologijos technologijų naujovės, moksliniai atradimai teikia žmonijai geresnį gyvenimą, laimę? Į šį klausimą vienareikšmiškai sunku atsakyti. Žinoma, tikriausiai niekas neabejoja mokslininkų geranoriškumu, atsidavimu, atkakliu darbu ieškant, atrandant, išrandant, sukuriant naujas medžiagas, gamybos technologijas, galimybes prasiskverbti į makrokosmoso bei mikropasaulį. Tačiau niekas tiksliai negali atsakyti į klausimą, kaip žmonijos likimą pakreips visi tie atradimai. Suskaldę atomą mokslininkai negalvojo apie problemas dėl nevaldomos jo galios. Sunku pasakyti, kokios pasekmės laukia mūsų civilizacijos dėl sparčios genoinžinerijos, nanotechnologijos raidos ir kitų mokslo stebuklų. Aišku viena – naujojo amžiaus ir technologinių galimybių dėka net virtuvės baldai gali transformuotis į dar neregėtus objektus. Nanotechnologijos moksliniai, technologiniai tyrinėjimai atominiu, molekuliniu, makromolekuliniu lygmeniu atveria naujos civilizacijos erdves. XXI amžiuje šios technologijos jau naudojamos industrijoje, elektronikoje, optikoje, biomedicinoje, farmakologijoje, kosmetikoje, kompiuterijoje ir kitose srityse.
Civilizacijos raidai būdinga nuolatinė įtampa. Kultūrą visą laiką destruktyviai veikia technikos, technologijos naujovės. Išlaikyti pusiausvyrą padeda architektūra ir dizainas: akumuliuoja agresyvias naujoves, perkelia jas į kūrybinę, meninę plotmę. Moksliniai atradimai, naujos technologijos, elektroninės komunikacijos galimybės skatina naujosios kartos dizainerius, provokuoja projektuotojų futuristines idėjas, atveria naujas raiškos galimybes. Tačiau tuo pat metu iškyla kūrėjo atsakomybė visuomenei, pilietiškumas, kurį akcentuoja XXI amžiaus dizainerių avangardas. Įsigilinus į žymiausių XXI amžiaus dizainerių mintis, filosofinius apmąstymus, aiškėja naujosios dizainerių kartos keliami pilietiškumo, atsakomybės klausimai, svarbūs mūsų šiuolaikinei visuomenei. Naujos principinės nuostatos, teorinės idėjos susiformavo ne šiandien ir ne per vienerius, dvejus metus. Nemažai naujų kūrybinių idėjų jau įgyvendinta, jos tęsiamos, tobulinamos.
Naujoji pasaulinio garso dizainerių karta - Philippe'as Starckas, Rossas Lovegrove'as, Marcas Nevvsonas ir kiti, savo karjerą pradėję devintajame dešimtmetyje, šiandien tapę ir idėjiniais lyderiais, akcentuoja dizainerio vaidmenį ne tik formuojant gyvenamąją aplinką, bet ir ugdant moralines, estetines nuostatas. Dizainerio vaidmuo naujoje civilizacijoje ypač svarbus, nes jo kūryba tampa neatsiejama nuo materialios kultūros ir atlieka svarbų auklėjamąjį vaidmenį. Taigi net tokie paprasti dizaino objektai kaip prieškambario baldai gali turėti daug gilesnę prasmę nei tiesiog buitinę paskirtį.

Danijos baldų dizaineriai

Vienas iškiliausių, talentingiausių menininkų danų baldų dizaine buvo Hansas Jorgenas Wegneris (1914-2007). Kaip reta kas jis jautė medžio ypatybes, jo plastines galimybes. Užaugęs amatininko šeimoje jis vertino rankų darbą, ir vėliau, kurdamas baldus pats daug dirbo rankomis tarytum skulptorius. Wegneris mokėsi Kopenhagoje, technologijos institute ir amatų mokykloje. Pradėjęs dirbti asistentu pas architektą dizainerį Jacobseną su kitais architektais padėjo sukurti baldus Arhuso miesto rūmams. Wegnerio kūrybinėje biografijoje lemtinga buvo pažintis su baldų meistru ir gamintoju Johanesu Hansenu. Su juo užsimezgė ir ilgai truko profesinis bendradarbiavimas. Hansenas pagamino daugelį žinomiausių Wegnerio baldų. Wegneris dirbo ir su kitomis baldų firmomis - Fritz Hansen, PPMobler, Carl Hansen & San, kur buvo įgyvendinti jo suprojektuoti vadinamieji kieti ar minkšti baldai.
Wegneris kūrė neatitrūkdamas nuo gamybinio proceso, dirbo kartu su meistrais aptardamas kiekvieną detalę. Prisilietimas rankomis prie medžio, prie gimstančios daikto formos buvo jo aistra. Wegnerio balduose lytėjimas yra svarbus emocinio, estetinio suvokimo faktorius. Jo baldų skulptūriška plastinė forma suteikė danų baldų dizainui išskirtinių bruožų. Wegnerio sukurti minkšti baldai subtiliai akcentuojami kiekviena detale, įterpiant kitos spalvos medieną ir taip pabrėžiant konstrukcijų jungtis. Wegneris su Jacobsenu buvo naujos baldų dizaino estetikos pradininkai, jie daug dėmesio skyrė daikto formai, jos emociniam ir fiziniam santykiui su žmogumi.
Arne Jacobsenas buvo ne tik ryški Danijos dizaino asmenybė, jis davė pradžią Danijos moderniajai architektūrai. 1929 metais kartu su studijų draugu Flemingu Lassenu sukūrė futuristinį rytojaus namo projektą ir laimėjo konkursą. Jau šiame architektūros projekte išryškėjo Jacobseno gebėjimas kompleksiškai išspręsti meninę visumą nuo pastato, interjero įrangos bei kitų smulkių detalių. Net virtuvės baldai buvo sukurti specialiai šiam namui. Ateities name buvo numatyta ir malūnsparnio nusileidimo aikštelė ant stogo. Gebėjimas projektuoti interjero erdvę ir ją sudarančią vientisą aplinką tikriausiai atsirado todėl, kad jis buvo baigęs taikomojo meno mokyklą ir architektūrą Danijos karališkojoje dailės akademijoje Kopenhagoje. Tarpukariu pradėjęs projektuoti baldus, jis dalyvavo tarptautinėje dekoratyvinio meno parodoje Paryžiuje. 1925 metais jo suprojektuotos kėdės pelnė sidabro medalį. Parodoje buvo eksponuoti ir P. Henningseno šviestuvai, kurie ilgainiui tapo apšvietimo dizaino klasika.
Pirmieji Jacobseno architektūros objektai, interjerai buvo suprojektuoti ketvirtajame dešimtmetyje. Po Antrojo pasaulinio karo Jacobsenas toliau projektavo architektūrinius objektus, interjerų įrangą. Skandinavijos lėktuvų SAS kompanijai jis suprojektavo terminalą bei viešbutį Kopenhagoje, kuriame kompleksiškai įrengė interjerus iki smulkiausių detalių, specialiai sukūrė audinius baldams, apšvietimo įrangą, baldus, durų rankenas. Viešbučiui buvo sukurti foteliai Kiaušinis ir Gulbė, kurie simbolizavo šeštojo dešimtmečio naujas bioninio dizaino tendencijas. Pokario laikotarpiu jis domėjosi amerikiečių dizainerio Ch. Eameso eksperimentais su klijuotinės faneros bei stiklo plastiko kevalinėmis formomis, naudojamomis baldų gamyboje. Klijuotinės faneros idėja, beje, taip pat buvo skandinaviška, jau tarpukariu atėjusi į Ameriką per A. Aalto baldus, kurie buvo labai populiarūs už Atlanto. Garsiųjų fotelių - Kiaušinis, Gulbė - kevalinės formos korpusams Jacobsenas naudojo stiklo pluoštą. Dizaineris sumanė kėdžių gamyboje įdiegti specifinę dvigubo lenkimo kevalinę formą, kuri atsirado pritaikius naujas, lėktuvų pramonėje naudojamas, technologijas.
Jacobsenas suprojektavo seriją šviestuvų Louis Poulson firmai, indų komplektą iš plieno Stelton firmai. Jo indėlis į pramoninį Danijos dizainą reikšmingas ne tik menine, bet ir komercine prasme. Jacobseno darbai buvo įvertinti daugeliu Danijos ir tarptautinių dizaino organizacijų apdovanojimais.

Trumpa pažintis su Aivaru Aalto

Turbūt visi kas bent šiek tiek domisi pasaulio dizaino raida ir jo istorija jau yra girdėję daugybę puikių atsiliepimų apie Suomijos kūrėjus, kurie virtuoziškai gebėjo suderinti funkcionalumą, natūralumą ir estetiką. Vienas ryškiausių pasaulio ir Suomijos architektų ir dizainerių - Aivaras Aalto (1898-1976). Jo estetika ir projektavimo filosofija vadovaujasi šiuolaikiniai projektuotojai, kurių idėjas atspindi net naujausi virtuvės baldai. Aalto gamtos piešiniai, medžio struktūros studijos liudija, jog architekto kūryboje gilią prasmę turėjo aplinka, uolėtas ir vandenų išraižytas peizažas. Baldų forma, stiklo indai, net architektūriniai sprendimai, atrodo, buvo įkvėpti gamtos formų, kurios visada yra logiškai pagrįstos plastinės išraiškos. Istorinė aplinka, viduramžių skliautai, gamtos motyvai ar medžių šakos metafora materializuojasi vėduoklinės formos architekto pastatų planuose ir erdvėse.
Architektas ir dizaineris Aalto išmanė praeities kultūros istoriją, domėjosi funkcionalizmo ir ekspresionizmo kryptimis, abstrakčiuoju menu, tačiau savo kūryboje tiesiogiai nesinaudojo. Jis dažnai pabrėždavo, kad istorinius pavyzdžius reikia atmesti ir rasti savo šiuolaikinį sprendimą. Aalto sugebėjo rasti savitą stilių, naujas mašininio amžiaus tendencijas priartinti prie žmogaus per gamtos formas. Dažnai jis, kaip ir A. Gaudi, vadinamas bioninio dizaino pradininku.
Trečiajame XX amžiaus dešimtmetyje baldams pradėta naudoti vamzdinį metalą. Tai išsyk paveikė daugelio projektuotojų kūrybą. Aalto domėjosi naujomis tendencijomis, todėl taip pat neliko abejingas naujai medžiagai. Aivarui Aalto pažintis su Turku baldų fabriko savininku Otto Korhonenu, išaugusi į kūrybinį bendradarbiavimą, praktinė patirtis su gamybos technologijomis atvėrė platesnes kūrybos galimybes. Pirmieji sėkmingi dalyvavimai konkursuose ir parodose skatino toliau dirbti baldų dizaino srityje. Kelerius metus sėkmingai eksperimentavęs su lenktomis klijuotinėmis medžio lukšto juostomis Aalto pateikė net keletą kėdutės kojų variantų - L, Y ir X. Net virtuvės baldai atspindėjo naujausias to meto dizaino tendencijas ir galimybes.
Aalto baldais susidomėta Didžiojoje Britanijoje. Pirmą kartą parodoje Londone ir Milane buvo eks-ponuotos lenktų medinių konstrukcijų kėdės. Spaudoje pasirodė teigiamų straipsnių. Aalto medinius baldus pradėjo eksportuoti į Ciurichą, Bazelį. Tarptautinis pripažinimas paskatino jį kartu su žmona Aino Aalto ir artimiausiais bendraminčiais įkurti firmą-studiją Artek. Studija rengė parodas, rūpinosi Aalto baldų, šviestuvų, audinių eksportu, propagavo interjero kultūrą. Aalto buvo idealistas, jam rūpėjo skleisti estetišką buities kultūrą, gaminti pigius, patogius baldus. Artek iki šiol nenutolo nuo Aalto idealų. Firmoje dirba jaunas dizainerių kolektyvas, projektuoja naujus baldus ir tęsia jo tradicijas, gamina unikalius autoriaus baldus, rengia parodas.
Medinių lenktinio medžio, juostinių konstrukcijų gaminiai ir net vaikų baldai - tai išskirtinis Suomijos baldų dizaino bruožas. Ketvirtajame dešimtmetyje Aalto sėkmingų eksperimentų naujovės padarė perversmą ne tik Suomijos, Skandinavijos, bet ir pasaulio baldų dizaine.