2012 m. spalio 17 d., trečiadienis

Baldų istorija: nuo priešistorės iki mūsų

I dalis
Namuose mus supa lovos, kėdės, spintelės, svetainės, darbo, virtuvės baldai ir kiti, bet ar mums kada nors šovė į galvą mintis išsiaiškinti, kaip šie baldai atsirado? Kas juos išrado, kodėl kėdės ar kiti baldai atrodo taip, o ne kitaip? Būtent apie baldų vystymosi istoriją ir bus šis kelių dalių straipsnis.
Priešistoriniai baldai
Žmonėms pradėjus gyventi sėsliai ir užsiiminėti žemdirbyste iškilo poreikis gamintis baldus. Europoje vieni seniausių baldų yra datuojami akmens amžiui. Škotijoje, Orkney saloje, kaime pavadinimu Sara Brae yra aptikti iš skaldytų akmenų suręsti namai, kurių stogas buvo gaminamas iš banginio odos ir durpių. Šioje gyvenvietėje rastos pirmosios žinomos lovos ir spintelės iš akmens. Gyvenvietei daugiau nei 4000 metų.
Senovės Egipto laikotarpis
Žinoma, kad turtingi egiptiečiai gyveno didžiuliuose, prabangiuose namuose su daugybe kambarių ir tarnų. Šių namų sienos buvo išdažytos spalvotais dažais, o grindys dengtos plytelėmis. Savo namuose egiptiečiai naudojo medinius baldus: lovas, kėdes, stalus ir skrynias daiktų laikymui.
Taip pat yra žinoma, kad to meto gyventojai, skirtingai nei yra rodoma filmuose, miegant nenaudodavo pagalvių. Vietoje šių galvas egiptiečiai atremdavo į medines atramas.
Paprasti žmonės gyveno namuose pastatytuose iš molio. Dėl karšto klimato, naktimis buvo miegama ant grindų, kurios veikdavo, kaip vėsintuvas. Dienomis visi palikdavo namus, kuriuose buvo labai karšta ir stengdavosi, kuo daugiau laiko praleisti lauke. Vargšų namuose baldai buvo labai paprasti, tuo laikotarpiu buvo galima tik pasvajoti apie įprasčiausius virtuvės baldus: stalus ar kėdes. Įprastai lauke aplink sienas buvo lipdomi specialūs plytiniai suolai, tam tikru dienos metu sienos suteikdavo šešėlį. Taip pat namuose buvo naudojamos nendrinės skrynios ir medinės sieninės lentynos daiktų laikymui.
Senovės Graikija
Senovės Graikijoje netgi pasiturinčiųjų namuose baldai buvo labai paprasti, tenkinantys svarbiausius poreikius. Graikai daiktus laikydavo medinėse skryniose arba kabindavo ant į sienas įkaltų medinių vinių-pakabų. Turtingųjų namuose taip pat buvo galima rasti spintelių, kuriose buvo laikomi brangūs indai. Visi žmonės ilsėdavosi ant sofų, kurios nakties metu virsdavo ir miegamomis vietomis. Sofas sudarė medinis rėmas ir iš virvės nupintas tinklas, prilaikantis kilimėlį, kurį dabar galėtume vadinti čiužiniu. Graikai vadovavosi racionaliomis taisyklėmis rinkdamiesi baldus, nesistengdami išsiskirti.
Senovės Roma
Romoje turtingi žmonės mėgavosi prabanga: sienomis aplipdytomis mozaikomis, langais iš stiklo ir netgi centralizuota šildymo sistema „hypocaust“. Turtingų romiečių namuose buvo galima rasti gausybę paveikslų. Žinoma, norint gyventi komfortiškiau atsirado poreikis ir patogesniems baldams. Žmonės valgydami ilsėjosi ant patogių sofų, dengtų audiniu ir minkštais čiužiniais, kėdės taip pat buvo paminkštintos. Virtuvės baldai buvo labai paprasti, kadangi čia besidarbuojančiais vergais niekas per daug nesirūpindavo. Reikia suprasti, kad prasčiau pasiturintys romiečiai turėjo tenkintis paprasčiausiais baldais.
Saksų ir kitų genčių laikai
Sugriuvus Romos imperijai, Europoje pradėjo karaliauti gentys iš šiaurės: saksai ir kitos. Saksų gyvenimo sąlygos ir būdas buvo labai griežtas ir netgi sudėtingas, baldai buvo sunkūs ir kieti. Dažniausiai šių gentyse vyravo vienas pastatas, kuriuo dalinosi visa gentis. Gentinėje visuomenėje vadų pareigas užėmusieji ir šių šeimos nariai miegodavo lovose su minkštai čiužiniais, o kiti turėdavo gultus ant žemės.
Iš tiesų apie šiame laikotarpyje naudotus baldus yra žinoma mažiausiai, kadangi vėl sugrįžusioje gentinėje struktūroje į rašytinius šaltinius buvo žiūrima kaip į romiečių – pavergėjų įrankį.
Taigi šį kartą tiek, kitoje dalyje pradėsiu pasakojimą nuo viduramžiais naudotų baldų.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą