20-asis amžius įnešė įvairių naujovių bene visose gyvenimo srityse. Spintos talpino naujausias ir kardinaliai besikeičiančias rūbų madas, tačiau pokyčiai neaplenkė ir tokios srities kaip virtuvė. Atrodo kuo ši tradicinė namų patalpa gali nustebinti? O pasirodo jos istorija pasidomėti tikrai verta. Juk valgome kiekvieną dieną, maistą taip pat gaminame kasdien. Taigi kaip visa tai vyko prieš mus?
Iki pirmųjų dujotiekio vamzdžių, kurie miestelėnų namus pasiekė dar 19-tojo amžiaus pabaigoje, virtuvės patalpoje būdavo statomas pečius. Kiek labiau pasiturintys žmonės naudojosi pirmosiomis, iš metalo pagamintomis krosnelėmis, o gyvenantys kukliau – židiniais. Prasidėjusi pramonės era ir racionalumo paieškos viską bandė supaprastinti. Vis daugėjo namų, kuriuose atsirado dujotiekis ir net elektra. Visa tai žymiai palengvino žmonių buitį. Atsirado net laiko – judesio tyrimai, kurių paskaičiavimai leido optimizuoti ir supaprastinti darbo procesus. Šios idėjos išplito net pastatų architektūroje, paprastumo tendenciją įgavo net virtuvės baldai.
Naujos idėjos, prasidėjusios dar 19-tojo šimtmečio pabaigoje galutinai įsitvirtinto po Catharine Beecher ir Christine Frederrick spaudoje paskelbtų publikacijų. Vokiškas prekinis ženklas „Poggenpohl“, atsiradęs dar 1892 metais, puikavosi ant įvairių ergonomika persmelktų daiktų ir demonstravo aukščiausius to laikmečio pasiekimus. Visa tai atsispindėjo taip vadinamame Frankfurto virtuvės tipe, kuris buvo laikomas moderno pirmtaku. Virtuvės baldai, įvairios spintos ir spintelės bei naudojami įrankiai buvo tarsi sudėlioti pagal vieningą koncepciją, kuri jiems suteikė galimybę dirbti žymiai efektyviau, o pati virtuvė turėjo būti įrengiama labai nebrangiai. Pirmoji tokio tipo virtuvė buvo sukurta Austrijos architektės Margarete Schütte – Lihotzky, o panaudota Ernsto May sukurtame socialinio būsto projekte Frankfurte, Vokietijoje. Projektas pasirodė pavykęs ir apie 1926 metus tokių virtuvių jau buvo įrengta bemaž 10 000.
Visam tam įtakos turėjo neseniai praūžęs I pasaulinis karas ir kamuojantis būsto trūkumas. Kaip tik tuo metu ir prasidėjo įvairios socialinės idėjos, turėjusios padidinti nuomojamų butų skaičių. Šie didelio masto projektai turėjo teikti gerovę daugeliui tipinių darbo klasės šeimų, kurie turėjo griežtus biudžeto apribojimus. Dėl šios priežasties butai buvo projektuojami atsižvelgiant į patogumą, kompaktiškumą, o ne prabangą ar laisvas erdves. Architektai siekė sumažinti išlaidas, todėl tokį patį dizainą pritaikė daugybėje patalpų. Taigi pagrindinė to laikmečio idėja buvo darbas, o tik vėliau malonumai ir atsipalaidavimas. Visa tai atsispindėjo ir architektūroje.
Margarete Schütte – Lihotzky dizainas buvo stipriai įtakotas teilorizmo idėjų, kurios skelbė kaip valdyti, analizuoti ir sintezuoti darbo eigą. Jos pagrindinis tikslas buvo pagerinti ekonominį efektyvumą, o ypač darbo našumą. Ši tendencija augo ne tik pramonės srityse, bet ir virtuvės ergonomikoje. Namų šeimininkės pozicija tapo profesija, o tam, kad pagerinti darbą šioje srityje reikėjo racionalizuoti virtuvę. Laiko ir judesio studijos nustatė kiek laiko reikia kiekvienam žingsniui virtuvėje atlikti ir to pasėkoje atsirado racionali virtuvės konstrukcija. Buvo teigiama, kad pagerinti darbą reikia visoms visuomenės grupėms, o ypač viduriniosios ir darbo klasės moterims, kurios darbą namuose dirba vienos ir neišgali į pagalbą pasitelkti samdomų patarnautojų. Šis teiginys glaustai apibendrina teilorizmo priežastis. Viena vertus buvo siekiama sumažinti neproduktyviai virtuvėje praleidžiamo laiko, tačiau labai norėta, kad moterys kuo ilgiau galėtų dirbti gamyklose. Tai buvo pastangos palengvinti moterų dalią namuose ir suteikti laiko bei galimybių vykdyti savo interesus.
Daugiabučių idėja turėjo išspręsti problemą, kaip sukurti ne tik kuo daugiau butų mažiau pasiturintiems žmonėms, bet ir kaip juose sukurti virtuvę, kuri neužimtų daug bendro patalpų ploto. Visų architekto idėjų eigoje atsirado nedidelis atskiras kambarys virtuvei ir gyvenamasis kambarys sujungtas stumdomomis durimis, todėl atsirado ir darbo funkcija.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą